Dissimulation - ?altyje Akmens

 

Su?okit! Paskutinį ?okį!
O speigiratyje kaukiantys vilkai,
Raitykitės, kaip mirdami raitysitės
Prie? akmenį - kur velnias ne?ė -
Prie? akmenį - prie? tylą,
Kuri i? kraujo skerd?iamų aukų
I?spaudė paskutinį siaubą,
Be?adį sielvartą ir įtū?į.
Klausykitės!
?tai kaukia mirtingieji,
nutolę nuo akmens,
Niekingai tiesdami
Rankas į apgaulingą ?viesą.
Akmuo, bedvasis luitas,
Vėsus kaip mirtingųjų vie?paties lavonas,
Kaip į?alas u?gesusių akių
Mirties nemirtingumas.
Raidėm ant antkapio i?plaukianti fantasmagorija -
Tai jūsų ?mėkla simbolių tu?tybėj,
Tarytum pasiklydus vizija,
Prabėgusio gyvenimo, i?kalto akmeny,
Akmens gelmėj - kaip laiko kapsulėj -
I? praeities į ateitį gabenamas vėsumas,
Kuris mirtim u?pildys jūsų tu?tumas.
Juk kosmosas didingas ir be jūsų.
Jūs atsimerkdami sukūrėt ?vaig?des -
Pas akmenį keliaukit u?simerkę.
Jisai tamsa, slypinti po kaukole,
Jis am?inybė pati savaime.