Alina Orlova - Sielos Sala

 

Dangus raudonas prane?, kad p?s v?jas stiprus,
Klajokliai pauk??iai nut?ps, jiems med?iai saugos sparnus,
Bus ai?kiai baisi audra, dangus draugaus su ?eme,
Ir bels ? lang? lietus, kai tu krisi sapne.

Naktis atne? tai ko tau niekada nepajust,
Prie juodo lango prieik, jei sugeb?si pabust.

Nebijok ir per audr? a? su tavim,
Per audr? mano akis tu prisimink,
Mano akys tai mano sielos veidas,
B?k rami mano sielos saloj.

Pra??us nakt? audra, gatves paliko ?lapias,
?Lav?jos ryt? prad?s, pabaigsim vakar? mes,
Papasakok kad matei sapno lange dvi akis,
Ir kad buvai saloje, o aplink ??lo li?tis.

Minties gigantai i?prot?s ie?kodami sapnuos tiesos,
Bet sapnas buvo tai ar ne, to niekas niekad ne?inos.

Nebijok ir per audr? a? su tavim,
Per audr? mano akis tu prisimink,
Mano akys tai mano sielos veidas,
B?k rami mano sielos saloj.